lūžti

lū́žti, -ta, -o K 1. intr. nuo lenkimo, spaudimo, smūgio trūkti į dalis: Medis valkus, kurs nelū́žta J. Karklas ir siūbuodamas nelūžta, o ąžuolas ir tiesiai stovėdamas [lūžta] LTR(Ds). Lū́žta kaip cukrus šiaudai – taip išdžiūvo Klk. Stirnos lūžta plaukai Ėr. Kai grūdas lū́žta (sudžiūvęs), jau laikas pjaut Dglš. Meška kaip suspaudė, pradėjo kaulai lū́žt vilku (ps.) Rm. | prk.: Bangos ritosi viena po kitos, lūžo ir tiško, atsimušusios į smėlėtą krantą rš. Negiliame vandenyje gulėjo didžiulis, rausvas kevalas, aplink jį lūžo baltomis, švelniomis bangomis žvilganti jūra Mš. ^ Ne tas medis lūžta, kurs girgžda J.Jabl. Braškantysis braška, tyliantysis lūžta LMD. Senas braška, jaunas lūžta Ėr. Kad[a] nors ta žagrė luš B. 2. intr. [i]eižėti, plyšti: Aš bėgu per lūžtantį ledą į jo (pavasario) vestuves S.Nėr. O katinas atsako: „Dangus griūv', žemė lūžt'“ BsPII153. Dangus ir žemė … lūžt ir griūt pradės DP7. 3. tr. KI32, N nusilaužti: Buvau lūžęs tą koją Sg. O gal vaikas užsilipo ant stalo, nukrito, lūžo sprandelį ir jau nebegyvas I.Simon. Ranką buvau lū́žęs, nebeprigniaužiu Jrb. Jis koją lūžtąs J.Jabl. Jau tūkstančiai nupuolę ir sprandą lūžę Ns1849,2. 4. intr. staiga keisti kryptį (ppr. apie spindulį): Baltas šviesos spindulys lūždamas dar ir skaidosi spalvotais spinduliais K.Barš. Įvairaus ilgio bangos atmosferoje lūžta nevienodai rš. | Negalima buvo sekti jo minties, kuri lėkė ir lūžo kaip žaibas rš. 5. intr. sklisti su pertrūkiais (apie balsą): Sprogstančioji, arba lū́žtančioji (laužtinė), priegaidė K.Būg. Kalbėjo kažkokiu nuolat lūžtančiu balsu rš. 6. intr. pasidaryti netinkamam, griūti, irti: Ai lūžo lūžo, važelis palūžo Tvr. Lū́žta tavo nameliai Dkšt. Nuo bėgių virto traukiniai, ir degė, lūžo tiltai rš. 7. intr. prk. silpti, linkti: Nešk visur su savim [Kaziuką], tampykis, o čia ir taip kojos iš nuovargio, nuo darbų lūžta P.Cvir. Aš lū́žau (linkau prie žemės) visas iš silpnumo, iš troškumo Ggr. Tamsta, anot to, kalnams užgriuvus nelūžai, upėms užtvinus išstovėjai A.Baran. Tie jauni lū́žta labai (nepatvarūs) Ps. ║ mirti: Tai puraglys, rodos, jau kap lukštas, o dar palauk, kol anas lùš Arm. 8. intr. prk. būti perkrautam, perpildytam kuo: Krautuvės lūžo dirbiniais, atgabentais iš visų pasaulio kraštų J.Balč. Derlius juk nepaprastai gausus, laukai lūžte lūžta javų Pt. Nuo visokių gėralų stalai lūžo A.Vien. O aukštam svirnely tavo skrynios nelūžta plonų drobių ritimėliais V.Krėv. Medžių šakos obuoliais lūžta GK1939,100. Pagrįžo į Lietuvos buveinę, kuri tuo laiku lūžo gėrybėmis ir žibėjo auksu, sidabru S.Dauk. Grūdų dabar lū́žta turgus (labai daug) Kp. Baisybė grybų, lūžta miškas! Ėr. Pernai žmonių laukai lū́žo (buvo didelis derlius) Skr. Ant kalnelio vaiskas lūžta (daug kariuomenės stovi) LTR. Net kelias lūžta nuo daugumos svietelio Rod. Lūžta darželis nuo žolynėlių, nuo žalių rūtų ir lelijėlių LTR(Slk). Jūsų galva lūžta nuo minčių rš. ^ Kad ir pūsta, ale ir savo lūžta Prng.

◊ lẽdas lū́žta vyksta persilaužimas, keičiasi į gera: Ir taip palaipsniui ledas lūžo, pajudėjo sp.

liežùvis lū́žta sunku ištarti: Sunkiausia padavėjui ištarti „r“, tiesiog lūžta liežuvis rš.

lū́žti plýšti (trū́kti) kad ir kas būtų, būtinai: Nors čia luš pliš, bet atvažiuok Lnkv. Jeigu Bušė ko nors užsigeidžia, ji lūžt trūkst turi gauti I.Simon. Ar lūžta, ar trūksta – važiuok, ir gana Sln.

širdìs lū́žta apie didelį širdies skausmą: Jų ronos man didei skausti, jų dėl mano širdis lūžta Kel1881,7.

\ lūžti; aplūžti; atlūžti; įlūžti; išlūžti; nulūžti; palūžti; parlūžti; perlūžti; pralūžti; prilūžti; sulūžti; užlūžti